Policininku jis tapti nesvajojo, tačiau šiandien juokiasi, kad jau pusę gyvenimo nešioja uniformą. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis sako, kad policijos darbe romantikos pasitaiko, bet retai. Dažniau tai yra rutiniškas darbas, pareikalaujantis kantrybės, susitvardymo, gebėjimo išklausyti, spręsti problemas, o ne parodyti, koks esi stiprus ir galingas. Čia reikia daug psichologijos žinių, o karštakošius kolegas tenka disciplinuoti.Apie tai, ką išgyvena 25 metus policijos uniformą dėvintis pareigūnas, – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Gydytojų gyvenime adrenalino ir tempo netrūksta. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė atvira – kartais būna dienų, kai ji net nespėja persirengti, nes reikia kuo skubiau gaivinti mirštantį pacientą. Dažnai būna, kad ji ne tik gelbsti gyvybes, bet ir yra vienas pirmųjų žmonių, atvirai ir tiesiai pažvelgianti į pacientų akis ir klausianti, kokį skausmą jie bando nuskandinti įvairiomis priemonėmis.Šiltas, be galo atviras ir jautrus pokalbis – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jį pažįsta bene visi Lietuvos vaikai, o neišvengiamai – ir jų tėveliai. Ir tikrai ne kiekvieną rašytoją jo skaitytojai sutinka kaip roko žvaigždę. Populiarumo nestokojantis Tomas Dirgėla šypsosi, kad toks neverkšlenančio, neskurstančio rašytojo įvaizdis dar visai neseniai buvo beveik skandalingas. Vis dėlto šis pokalbis bus ne apie populiarumą ir tūkstantinius tiražus, o apie širdį ir vidinę kelionę.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos senelis – garsus dailininkas Antanas Gudaitis. Tačiau ji sako, kad niekada nejautė jo pavardės naštos. Pavardė įpareigoja, bet neslegia – sako menotyrininkė ir kuratorė Algė Gudaitytė. Augusi išskirtinėje menininkų šeimoje, kurioje nebuvo lepinimo, bet mokoma kūrybinio mąstymo, šiandien Algė reflektuoja, ką jai davė tokia vaikystė ir kaip rengdama parodas ji iš naujo atranda save. Gilus, jautrus ir atviras lyg nervas menininkės balas – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji sako, kad pasakos anaiptol nėra tik smagus laiko praleidimas, klausantis apie drakonus, kovas, karalystes ir nykštukus. Psichologė Uldė Sirtautaitė atskleidžia labai intriguojančius pasakų klodus, kurie įgalina neužstrigti bejėgystėje, apsimestiniame nekaltume, bet atrasti savo vidinį Karalių ir Karalienę, įdarbinti savo drakonus ir nykštukus, nebijoti raganų.Apie užburiančiai įspūdingą ir kasdienybei artimą pasakų pasaulį – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos gyvenimo istorija yra panaši į posakį, kaip išvirti varlę. Įšokusi į verdantį vandenį varlė iššoktų akimirksniu, tačiau plaukiodama vėsiame vandenyje, kuris pamažu kaitinamas, net nepastebi, kaip ateina galas.Darbui ji dedikavo visą save, todėl neatrodė keista, kad prieš savo vestuves pasiėmė vos dvi laisvas dienas, nes juk laukia klientai, darbai, pareigos. Kai nuo didžiulio streso patyrė persileidimą, suprato, kad kito varianto nebėra – ji privalo sustoti. Dabar ji sako, kad nuo sunkumų, nuo vidinio skausmo mes visi bėgame arba sąmoningai, arba nesąmoningai.Apie drąsą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir praktikuoti sąmoningumą – su Justina Ignatavičiene.Ved. Viktorija Urbonaitė.

Muzikantas, rimtas knygų skaitytojas, šeimos vyras ir tėtis, studentų mylimas dėstytojas. Ir profesija jo tokia nekasdieniška – teologas. Nors jis tikras lietuvis, tačiau galėtų valandų valandomis pasakoti apie Šiaurės Amerikos indėnų tautas. Sako, kad indėnus pamėgo dar vaikystėje, žaisdamas ant smėlio krūvos.Apie aistringą troškimą pažinti save ir Dievą su doc. dr. Benu Ulevičium – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis svajojo tapti policininku, tačiau tam sutrukdė iš pažiūros menkas dalykas – akiniai. Nepaisant to, jis vis tiek dedikavo savo gyvenimą tarnybai. Jo gyvenime didžiausias klausimas yra, ne ką man gali duoti Tėvynė, o ką aš jai galiu duoti?Atviras ir drąsus pokalbis apie vidinio kario ir prasmės paieškas su Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės G. Matulionio 103-ios kuopos vadu Ramūnu Šerpatausku – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos gyvenime nebuvo viską apverčiančio žaibo blyksnio, tačiau viskas pasikeitė, kai jos mažas sūnus dažniau žiūrėjo į kregždes ir muses, o ne į mamą ir niekaip nesuprasdavo žodžio „ne“. Apie drąsą į kasdienybę žvelgti atviromis akimis, mokytis žaisti gyvenimą su autistišku sūnumi, pastangas nepamiršti savęs ir leisti sau neigti, kai yra baisu.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos pozityvumo ir entuziazmo galėtų pavydėti ne vienas. Ji neskaičiuodama savo laiko imasi socialinių projektų ir prasmę randa ieškodama būdų, kaip padėti tik ką pagimdžiusioms moterims. Pati vaikystėje patyrusi skurdą, badą ir nepriežiūrą, šiandien ji sako, kad net sudėtingiausios patirtys gali būti tramplinu daryti gera. Atviras ir jautrus pokalbis apie gyvenimą transformuojančius posūkius su Nida Vildžiūnaite – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Iš pradžių ji troško tapti žurnaliste, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad ėmė studijuoti literatūrą. Gavusi paskyrimą į Juknaičius Šilutės rajone, ji buvo pasiryžusi ten ir išvykti, tačiau paskatinta vienos savo dėstytojos, nusprendė prašyti, kad šis sprendimas būtų pakeistas. Tai kainavo milžiniškas pastangas, bet rezultatas buvo puikus – ji liko studijuoti toliau ir tapo literatūros mokslininke. Šiandien profesorė Gitana Vanagaitė sako, literatūros mokslininkės kelias buvo geriausias jos sprendimas gyvenime.Apie gyvenimu patikrintą literatūrą ir literatūrą gyvenime – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai prisiekęs metalistas drąsiai nešiodavo diržą su gediminaičių stulpais, o paskui dar ir stodavo į gatvių kovas už lietuvybę ir laisvę, draugai jau tada galėjo įtarti, kad jo laukia labai įdomus gyvenimas. Šiandien pulkininkas leitenantas Linas Idzelis yra Lietuvos šaulių sąjungos vadas.Karo jis neromantizuoja ir sako, kad šaulių uniforma yra aiškus ženklas, jog esi pasiruošęs garbingai žūti kovoje ir savo asmeniniu pavyzdžiu padrąsinti kitus. Šis suvokimas vadą išmokė netoleruoti drungnumo, pasyvumo, neveiksnumo. Jis sako, kad tarp šaulių reikia visokių žmonių, kuo įvairesnių, skirtingų, tik svarbiausia, kad žmogus būtų patriotas.Apie kovos geną ir didelę širdį – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Niekur taip stipriai nelaukiame palaikančio, nuraminančio, empatiško žvilgsnio ir žodžio, kaip kreipdamiesi į medikus. Laidos pašnekovė sako, kad visada norėjo dirbti su vaikais. Prakalbinti mažuosius pacientus, kad jie turėtų drąsos, bendradarbiautų ir pasitikėtų, yra didelis menas. Tačiau dar daugiau kantrybės ir išminties reikalauja jos darbas gydant negalią turinčius vaikus.Atviras ir jautrus pokalbis su gydytoja vaikų odontologe Rūta Žaliūniene apie skausmą, švelnumą ir nesumeluotą troškimą padėti.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis net banke kas kartą pasirašinėja vis kitaip, tarsi stengdamasis išsilaisvinti iš pančių ir trokšdamas atrasti save iš naujo.Vienas sėkmingiausių lietuvių menininkų pasaulyje, Masačusetso technologijų instituto profesorius Gediminas Urbonas sako, kad atvykus gyventi į JAV labiausiai pribloškė puritoniškas vietinių gyvenimo būdas, pirmenybę teikiantis darbo našumui, o ne mėgavimuisi procesu. Pradžia buvo sudėtinga, nes teko ir miegoti darbe ant stalo, kad spėtų pasiruošti paskaitoms, ir perprasti akademinę anglų kalbą.Gediminas Urbonas, grįžęs vos keletui dienų į Lietuvą, atveria savo širdį „Pažinimų“ laidos klausytojams.Ved. Viktorija Urbonaitė

Gyvenimas nebūtinai yra zefyrinis ir teisingas, dažnai visi mes lošiame prastomis kortomis ir ieškome sprendimų klaidžiuose labirintuose. Sugebėjimas ne kaltinti, bet paprašyti pagalbos, atsiverti ir rasti būdą save sukurti iš naujo gali pareikalauti nepaprastos drąsos.Buvo metas, kai jis bijojo, kad jį muš. Buvo metas, kai nemėgo savęs dėl per didelio svorio. Buvo metas, kai tikėjosi, jog pasikeitus kūnui, suras ir meilę. Tačiau viskas apsivertė, kai pradėjo ieškoti pagalbos. Reperis, kuris prieš tūkstantinę minią be išankstinio pasiruošimo repavo Vilniaus 700 metų sukakties proga Katedros aikštėje surengtame koncerte, šiandien sako, kad su savimi susipažino psichologo kabinete.Atviras pokalbis apie vidines transformacijas ir švelnumą sau su reperiu Aleksandru Kovganko – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jam būtų galima pavydėti ne tik įspūdingos karjeros, bet ir drąsos viską pradėti iš naujo. Jis dirbo karo korespondentu, vadovavo didiesiems spaudos leidiniams, naujienų portalams, kūrė televizijos laidas ir dokumentinius filmus, šiandien jis rašo knygas, straipsnius ir dirba Užimtumo tarnyboje. Sako, kad šiais laikais ne profesijos yra svarbiausia, o žmonių įgūdžiai.Negana to, iš didingų savo kelionių jis nuolat parsiveža ne magnetukus ant šaldytuvo, bet istorijas, kurios keičia širdį.Apie gyvenimo ragavimą pilnu šaukštu su Liudu Dapkumi – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Tokius žmones mes vadiname orkestrais, nes jie sugeba aprėpti ir savyje sutalpinti gerokai daugiau nei pulkas žmonių. Strateginių iniciatyvų centro vadovas, komunikacijos specialistas Alkas Paltarokas, nors ir studijavo skulptūrą, filosofiją, verslą, šiandien labiausiai atpažįstamas kaip komunikacijos žmogus, o dar labiau – kaip tas, kuris drąsina ne tik lietuvius, bet ir ukrainiečius ginti savo laisvę.Akis atveriantis ir gydantis pokalbis – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji planavo tapti chemijos mokslų daktare, tačiau šiandien jos gyvenime daugiau ne cheminių elementų, o istorijų apie Lietuvos laisvę. Savo darbais ir idėjomis ji suburia minias. Ji nežada lengvų kelių, tačiau įkvepia tikros drąsos. Apie karžygius ji stato filmus, bet labai galimas daiktas, kad vienądien apie ją pačią bus pasakojama ne tik Lietuvoj, bet ir pasaulyje.Atviras ir pilnas gyvenimo pokalbis su Agne Zalanskaite – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Tapusi socialinių mokslų daktare ji svajojo dėstyti studentams, tačiau vieną dieną supratusi, kad vietoj kūrybos ir pokyčio ji pamažu tampa biurokratinio aparato sraigteliu, viską paliko ir ėmėsi portretų fotografijos. Ne tik fotoaparato akis, bet ir jos pačios širdis atskleidžia žmonių baimes, sužeistumą, kompleksus, savivertės niuansus.Apie nepaprastą gebėjimą mylėti netobulus žmones su fotografe Žaneta Paunksne – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai kurių žmonių drąsa ir atkaklumas ištverti kito tamsą, gebėjimas išstovėti šalia, kai kiti pabėga, yra didelė dovana. Tokie žmonės savyje turi neįtikėtinas cisternas gerumo. Žengiant į Velykas norisi kalbėtis apie šviesos pergalę prieš tamsą, gyvenimo laimėjimą prieš mirtį.Šimtai sudėtingų ir dramatiškų istorijų nugula į jos delnus ir širdį. Daugybę metų ji neuždaro savo durų ir ne tik išklauso užribio žmonėmis vadinamus iš įkalinimo įstaigų išėjusius nuteistuosius, nuo priklausomybių sveikstančius, bet ir jiems padeda žengti į švarų, naują gyvenimo etapą. Kai kiti šalinasi, ji juos apkabina ir tiki, kad prisikėlimas vyksta čia ir dabar. Atviras ir jautrus pokalbis su Reda Sutkuviene – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė